Ryga - Latvijos sostinė

Vaizdingas senamiestis, Art Noveau architektūra, istorinis ir kultūrinis paveldas, parkai, laisvalaikio centrai, pažintinės kelionės laivu Dauguvos upe ir Baltijos jūra, nuotykių kupinas naktinis gyvenimas, įvairiausi festivaliai ir fiestos ištisus metus – visa tai tik keletas žodžių iš tų daugybės, reikalingų apibūdinti gyvybingąją Rygą.

Pagrindiniai faktai

Ryga – didžiausias miestas ne tik Latvijoje, bet visose trijose Baltijos šalyse. Remiantis 2010-ųjų m. statistikos duomenimis, Rygoje gyvena apie 709 tūkstančius gyventojų. Rygos populiaciją didžiąja dalimi sudaro latviai (42,3%), rusai (41,3%). Mažoji dalis:  4,3% -  baltarusai, 3,9%  -  ukrainiečiai ir likę 8,2% - kitų tautybių gyventojai.

Istorija

Yra dvi Rygos miesto istorijos pradžios versijos: pirmoji, pagrįsta istoriniais faktais, ir kita - legendinė. Oficialioji versija, nors ir žymiai realiau atspindi tikrąją praeitį, pasakojama kur kas rečiau už antrąją: anot istorinių šaltinių, Rygos istorija prasideda 1201 m., kai jį įkūrė vokiečių vyskupas Albertas , siekdamas skleisti krikščioniškąjį tikėjimą dabartinėse Baltijos šalių žemėse.  Ryga XIII a. buvo vienas galingiausių miestų Baltijos jūros pakrantėje!

O štai legenda pasakoja, kad Rygos miestas buvo įkurtas dėka Dauguvos upės pakrantėje gyvenusio galiūno Kristupo. Duonai jis užsidirbdavo perkėlinėdamas žmones per upę. Vieną audringą naktį į jo namų duris pasibeldė berniukas, kuris, nepaisydamas siautulingo oro, maldaute maldavo Kristupą perkelti jį į kitą krantą. Nors keltininkas dvejojo, prašančios berniuko akys jį papirko ir, nepaisydamas pavojaus, Kristupas sutiko. Nešamas ant pečių, vaikas darėsi vis sunkesnis ir sunkesnis – beveik nebeįmanomas panešti! Bet Kristapas baigė darbą sėkmingai ir, kaip išaiškėjo kitoje upės pusėje – neštasis vaikas buvo  Dievo sūnus, sunkėjęs dėl to, kad sėdėdamas Kristapui ant pečių, rinko pasaulio nuodėmes. Už darbą geraširdis Kristapas buvo apdovanotas auksu, kurį panaudojo miesto įkurdinimui šiapus Dauguvos upės.

Kita svarbi Rygos miesto istorijos data – 1202 , kai tas pats vyskupas Albertas inicijavo Kalavijuočių ordino įkūrimą, kurio pagrindinis tikslas buvo skleisti krikščioniškąjį tikėjimą tuometinėse etninėse Ugrų ir Baltų žemėse (Livonijoje, Estijoje). Praėjus metams po Saulės mūšio (1236),šis  Kalavijuočių ordinas susijungė su Kryžiuočiais ir pasivadino Livonijos ordinu.

Dar vienas pažymėtinas Rygos istorijos momentas – 1282 metai, kai Ryga tapo ekonominės – prekybinės  Hanzos sąjungos nare. Tuomet Ryga vystė prekybinius ryšius  su Rytų ir Vakarų Europa, o pagrindiniai jos partneriai buvo pirkliai iš Vokietijos ir Liubeko. XIVa. Ryga intensyviai eksportavo vašką, kailius, linus. Iš Vakarų per Rygos uostą buvo įplukdomi audiniai, rūbai, prieskoniai, silkė, metalai, papuošalai, vynai... Ilgainiui Ryga tapo svarbiu prekybiniu centru - nors Hanzos sąjunga nebuvo tvirta ir ilgalaikė (XVI a. žlugo), ji padarė didelę įtaką Rygos ekonominiam ir politiniam stabilumui.

Kai 1561m. iširo Livonijos ordinas, Ryga 20 metų buvo laisvas miestas, iki kol 1582m. neprisiekė ištikimybės Lietuvos-Lenkijos unijai. Nuo 1621 iki 1709 m. Ryga perėjo Švedijos žinion ir tapo antruoju galingiausiu miestu Švedijoje, nors turėjo savo atskirą autonomiją.

1709m. prasidėjo didysis Šiaurės karas ir Rusijos caras Petras I apsupo Rygą. Devynis mėnesius laikiusis prieš Rusijos kariuomenę, Ryga galiausiai pasidavė ir iki pat Pirmojo pasaulinio karo buvo Rusijos imperijos valdžioje. Imperijoje Ryga tapo trečiu didžiausiu miestu ir labai svarbiu jūrų uostu.

Nepasitenkinimas rusų imperijos valdžia Rygoje ėmė ryškėti 1905 m. Neįgavęs didelio pagreičio rygiečių sujudimas buvo numaldytas Pirmojo pasaulinio karo, kai Vokietija per Rygą puolė Rusiją – miestas tapo karšta  karo fronto linija. Natūralu - didžiuliai nuostoliai tapo neišvengiami. Tiek Rygoje, tiek ir visoje Latvijoje buvo stipriai pakenkta vietinei pramonei, netekta daug žmonių. Tačiau buvo ir kita medalio pusė – vokiečiams laimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, Latvija 1918 m.  lapkričio mėnesį pirmą kartą buvo paskelbta nepriklausoma respublika.

Ramybė, deja, truko neilgai. 1940 m. – 1949 metais Ryga ir visa šalis išgyveno tikrą siaubo filmą. 1940m. miestą atakavo Sovietų tankai – daugybė žmonių buvo nužudyta, dar daugiau  - deportuota, pats miestas – sugriautas. 1941 su nauja jėga grįžo “išganingoji” vokiečių armija, suteikusi Rygai ir visai Latvijai vilties nutraukti sovietinį terorą, bet viltys nepasiteisino, kai naciai atskleidė ne mažiau siaubingus tikruosius savo kėslus ir šalyje pradėjo žydų genocidą. 1944 vėl atkuto Sovietų sąjungos sėbrai su Stalinu priešakyje. Buvo ūmai pakeista Rygos demografinė situacija: į miestą masiškai įkeldinti Sovietų sąjungos piliečiai, tuo metu vietiniai latviai – be gailesčio tremiami iš gimtinės į tolimą Sibirą ir Kazachstaną. Po Antrojo pasaulinio karo Latvija prarado nepriklausomybę  - buvo okupuota Sovietų sąjungos. Po karo nusiaubta šalis pamažu buvo atstatinėjama. Tautinis atgimimas prasidėjo 1987 m. ir 1991 lapkričo 11d. Latvija susigrąžino nepriklausomybę.

Ryga šiandien

Šiuolaikinė Ryga – lengvai pasiekiamas, modernus ir vaizdingas miestas. Rygoje veikia didžiausias Baltijos šalyje tarptautinis oro uostas, traukinių ir autobusų stotys  - beveik miesto centre, vos 7min. kelio automobiliu nuo jų – kasdien veikianti keltų prieplauka, kur kursuoja keleivinis keltas Ryga- Stokholmas.

Ilga ir įvairiapusė miesto istorija atsispindi Rygos istorinio ir kultūrinio paveldo objektuose. Nors ir iškentusi abu pasaulinius karus, Ryga sugebėjo išsaugoti neįkainojamą senamiestį, kuris 1997 m. buvo įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Tiems, kurie norėtų su Rygos istorija susipažinti išsamiau, patariama ne tik pasivaikščioti fantastiškame senamiestyje, bet ir aplankyti Nacionalinį Istorijos muziejų, Latvijos Okupacijos muziejų ar Etnografijos muziejų, įsikūrusį po atviru dangumi.

Įdomiausi lankytini objektai Rygoje – Elizabetės, Alberto, Strelniekų gatvėje sukoncentruotia Art Noveau architektūra, Šv. Petro bažnyčia, išsiskirianti 123m. aukščio bokštu, XIII a. menančios  Mažoji ir Didžioji Gildijos, Peitva Shul sinagoga (vienintelė, išsaugota žydų genocido metais!), Nacionalinė Opera, Nacionalinis Teatras, Rygos Meno galerija, Laisvės paminklas (vietinių vadinamas Milda), kuris buvo pastatytas pažymint pasipriešinimą sovietinei okupacijai, išskirtiniai Rygos tiltai (seniausias – Geležinkelio tiltas), netradicinis Radijo ir Televizijos bokštas (trečias aukščiausias pastatas Europoje), Rygos Centrinis turgus ir t.t. Taupant laiką, bet norint daug pamatyti , verta pasinaudoti vietinių ekskursijas rengiančių firmų paslaugomis.

Vasarą daugelis Rygos senamiesčio kavinių staliukus išneša į lauką, viliodamos miestiečius ir miesto svečius atsipūsti, praleisti popietę ar vakarą puikioje aplinkoje po atviru dangumi. Labiausiai lankomos vasaros kavinukės įsikūrusios Livu ir Doma aikštėse. O Kalbant apie naktinį Rygos gyvenimą – jis gyvybingas ištisus metus! Taigi, čia nėra kada nuobodžiauti.

 

Vieta
Javascript is required to view this map.